rėkterti

rė́kterti, -ia (-na), -ė[jo] Lp žr. rėktelėti: Tai kitas atlekia, rė́kterna an to [traukėjo], tai tas vėl tan kampan ją su laška nutęsia LKT230(Jz). Tykiai galvą iškišau, kap rė́kteriau Mrc. Tai aš kaip rėkteriau, visi sukilom vilkų vyt, vilkai bėgt, o mės rėkt LTR(Žsl).